knur·smedknus

knur·vorn

adj. _ med sideformen knurre·vorn. _ 1.sms.led: knor´ alm.; også kno·r´ Vends, knor·´ $Tved, $Jelling; *knorri´ DjursNH.

[spredt i Østjy, spor. i NVJy og SVJy]

= gnaven, vranten.

knur·smedknus
Sidens top